Pagina maestra

From Wikipedia



Aiutate Wikipedia in lingua corsa!

Par aiutà Wikipedia pudete:

  • Scrive un articulu, o ancu sè vo truvete un sbagliu, currighjitelu puru ! Scrivete in suttanacciu o in supranacciu, cume vo vulete: diversità face ricchezza. Fate a sperienza di scrive un articulu, senza teme di sbaglià vi: si sbaglia ancu u prete à l'altare ! Pudete vede per esempiu Pruvà à scrive un articulu. Videte dinù i cunsigli per scrive un articulu. U più simplice per cumincià hè di cumplittà un articulu. Videte l'articuli da cumplittà. Si pò dinù traduce un articulu, per esempiu da a wikipedia in sicilianu, talianu o francese. Videte Articuli da traduce.
  • Identificà. Sè vo cunniscite u nomu di parechji pianti, fiori, arburi, o animali... chi mancanu, parmittarà dopu di creà l'intrata currispundente. Chì sarà issu funzu, issu fiori, issa pianta?
  • Incaricà imagini o fotò. U megliu hè d'incaricalli annantu à WikiCommons, parchì pudarani serva dopu à tutti i prugetti Wikipedia, à u Wikizziunariu,... T'avemu bisognu d'una fotò d'ogni paesi è d'ogni munimentu di Corsica (è dinò di i pianti è di l'animali).


    

U pruverbiu di u ghjornu

A lu lumu di la deda Cannavacciu pari tela.

L'articulu di a sittimana

A Suvara (Quercus suber) hè un arburu chì faci partita di a famiglia di i Fagaceae. Hè altu sin'à 25 metri, ma a so altezza media si situeghja trà 10 è 15 metri. U fustu hè cortu. A suvara hè assuciata à spessu incù a leccia o u pinu marittimu. Hè urighjinariu d'Africa di u Nordu. A suvara pò ghjugna sin'à l'ità di 200 anni. I foglii sò chjughi, longi da 3 à 5 cm.

Una stesa di suvari hè una suvariccia.

Ecunumia

Ci hè quattru paesi chì riprisentani 87 % de a suvariccia mundiali: U Portugallu, a Spagna, l'Algeria è u Maroccu. A superficia di a suvariccia mundiali hè: 2,3 millioni d'ettari. A pruduzzioni mundiali di suvaru hè di 340 000 tonni. U Portugallu ni pruduci 54%.

In Corsica

A suvara hè cumuna in Corsica. A suvara hè ancu chjamata a leccia suvarina. Ci hè 24800 ettari di suvari in Corsica...

Articuli da cumplittà:

  • Università di Corsica, Roma, Sporting Club Bastia, Ghjacintu Paoli, Papa Benedettu XVI.


Da leghje

U zafranu corsu (Crocus corsicus) hè un fiori chì faci partita di a famiglia di l'Iridaceae. Hè una spezia endemica di a Corsica è di a Sardegna. U zafranu corsu hè altu da 5 à 20 cm. Fiurisci da frivaghju à aostu. I fiori sò viuletti. U zafranu corsu si scontra dignalocu, à parta da 100 metri insin'à 2700 metri. U zafranu si scontra à spessu in i loca ind'eddu ci hè dinò crocus minimus. Ma u zafranu corsu hè più cumunu in i pineti è in i scupicci.

Un sinonimu di crocus corsicus hè: Crocus insularis Herb.

In Corsica

U zafranu corsu hè cumunu in Corsica...

    

I prugetti Wikimedia

I prugetti Wikimedia sò:

Sopranomi i sopranomi (o cugnomi) di Corsica, paesi per paesi (1 paesi)

Toponimi i toponimi di Corsica, paesi per paesi (1500 toponimi)

Pruverbii i pruverbii di Corsica, paesi per paesi è cità per cità (500 pruverbii)

Sprissioni i sprissioni di i paesi è cità di Corsica

Casati i casati in ogni paesi di Corsica (10 paesi)

U wikizziunariu: Wiktionary in lingua corsa (http://co.wiktionary.org) hè statu lanciatu. Participate à u prugettu!

Wikilibri: Wikibooks in lingua corsa (http://co.wikibooks.org) hè statu cumenciatu. Participate anche voi à u prugettu!

Prugetti assuciati

U wikizziunariu: Wiktionary in lingua corsa http://co.wiktionary.org

Wikilibri: Wikibooks in lingua corsa http://co.wikibooks.org

Meta wikipedia - Wikibooks - Wikiquote - Wikisource

Prugettu Wikifratillanza
Una mane lava l'altra - Sparghji a voce!

E Wikipedia surelle: Arpitan · Català · Corsu · Emiliàn e Rumagnòl · Furlan · Interlingua · Italiano · Latina · Líguru · Lumbaart · Nnapulitano · Occitan · Piemontèis · Rumantsch · Sardu · Sicilianu · Tarandíne · Vèneto