Augustins Voldemars
Straipsnis iš Wikipedia.
Augustins Voldemars (lt: Augustinas Voldemaras. 1883-1942) - Prieškar Lietuvuos politiks. Pėrmasis Lietuvuos Respublikas pirmininks.
[taisyti] Trumpa biografėj
Gėm 1883 metas balond 16 dėin Dysnas kaimė.
1897 metas baig apskrėtėis mokykl. Tarnav Daugėlėšk valsčiaus raštinie, vėliau bov taikuos tarpinink reikalū vedies. 1904 metas auks medalio baig peterburg gimnazėj, o 1909 mmetas - Peterburg universitet istuorėjes i filosuofėjes fakultet. 1910 metas išlaik magistr egzamėnus, o už disertacėj api Adrijan agrarinius istatėmus, gav auks medal.
Universitėtė rengies profesūra, skait graiku i romienu literatūr Peterburg muoteru aukštūsius kursus i Imperatuorėškuo teises mokykluo.
1911 metas Peterburg universitets anam suteik docėnt laipsn i tap pėrmuojo lietovio gavosio tuok laipsn Rusijuo.
1914-1915 metas stažavuos Italijuo i Švedijuo. 1916-1917 metas bov Permes universitet ekstraordinarinis profesuorios.
1917 metas dalyvav Rusėjes tautū kongrėsė Kijevė. Bov Ukrainas Radas veikies, atstovav Ukrainas delegacėje 1918 metū Brest-Litovsk taikuos derybuos tarp Tarybu Rusėjes i Vokietėjes.
Pasitrauk i Vokietėj, o 1918 metū pabaiguo atsuirad Lietuvuo, bov kooperouts i Valstybes taryb.
1918.11.11-1918.12.26 vadovav Ministru kabinetou, karto bov užsien reikalū ministros, kurį laik krašt apsauguos ministros.
II M. Šleževičiaus, III P. Dovydait, IV M. šleževičiaus, V E. Galvanausk Ministru kabinietus bov užsien reikalū ministros.
versal taikuos konferencijuo bov Lietuvuos delegacėjes vaduovs.
Nu 1920 metū diest ukštūsius kursus, 1922-1926 metas bov Lietuvuos universitet profesuorios.
1923 metas už politin straipsn mienės kaliej Varniū darb stovykluo.
Išrinkts III Seimo atstuovo nu Lietuvuos tautininkū sajunguos.
1926.12.17-1929.09.26 vadovav XIV Ministru kabinetou, karto bov užsien reiklaū ministros. nu 1928 metū lapkrėt laikėna ej krašt apsauguos ministr pareigas.
1929.05.06 anū užmošt band studėnta, bet Voldemars nenukentiej.
1929 metas ištrėmts i Platelius. vėliau policėjes priežiuruo gyven Zarasūs. 1934 metas nepavykos puč dalyvis, bov įkalints. 1938 metas amnestouts. Ištrėmts i užsien.
Karto su kėtas įkūr Lietuviu tautuos pažunguos partėj (1916), Lietuviu tatutininku sąjung (1924). Bov anū veikies. "Geležėn vėlk" organizacėjes vėins vadū.
Bendradarbiav spauduo. Paraš originaliū kuriniū, vert gruožėn literatūr.
1940 metas bėrže mienės grįž i Lietov. Tarybu valdžiuos suimts i ištrėmts. 1940-1942 metas gyven Ordžonkinidzie. Viel suimts i kalints Maskvuo.
Mėr 1942 metas gruod 16 dėin Maskvuos Butyrku kaliejėmė.