Estėjė

Straipsnis iš Wikipedia.

Eesti Vabariik
Estijos vieliava Estijos herbs
(Detaliau) (Detaliau)
Estėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Estū
Suostėnė Talins
Dėdliausis miests Talins
Valstībės vaduovā Tomas Hendrikas Ilvesas
Prezidentas
Andrus Ansip
Premjeras
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
45 226 km² (129)
4,56% / nėra duomenų
Givėntuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
1 324 333 (147)
29,28 žm./km² (140)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP givėntuojou
2005 (progn.)
21,92 mlrd. $ (106)
16 400 $ (43)
Valiota Estijos krona
Laika jousta
 - Vasaras laiks
UTC +2
UTC +3
Liousoms
Paskelbta
Pripažinta
TSRS okupacija
Atgauta
nuo Rusijos
1918 vasario 24
1920 vasario 2
1940 birželio 16
1991 rugpjūčio 20
Valstībėnis himnos Estijos himnos
Interneta kuods .EE
Šalėis tel. kuods 372

Estėjes respublika īr nedėdėl šales Šiaures ritū Europuo, katra rėbuojas su Baltėjes jūra, Latvėjė i Rusėjė. Bėndruos sausumuos sėinū ilgis - 633 km.

Turinys

[taisyti] Istuorėjė

Estėjė jau XII omžiou bov vadėnama estu gentėis apgivendinta terituorėj, katro sudar 8 žemes. Krīžiaus žīgiū Pabaltie pasekuo Estėj bov padalinta. Pietėn Estėj iej i livonėjes ordin, o šiaurėn Estėj lig 1346 metū priklaus Danėjē. katra pu estu sukėlėm perdav ano Teutuonu ordinou. vėliau Estėjė priklaus Lėnkėjes-Lietuvuos respublikā, Rusėjes imperėjē.

1918 metū vasar 24 dėin Estėjė paskelb sau nepriklausomīb. Prasidiejos ontrajam pasaulėniam karou Estėjė bov okupouta TSRS i išbov anuos sudėtie lig pat 1991 metū.

[taisyti] Politėn sistema

Estėjė īr konstitucėn demokratėjė, su vėinū rūmū parlament renkamo prezidėnto. Prezidėnt 5 metū kadencėjē renk parlamėnts 2/3 daugoma. Pagrėndėn prezidėnt funkcėj - premjierministr paskėrėms, katrū tvėrtėn parlamėnts.

Istatimū vīkdomoj valdž sudar premjierministros i 14 ministrū.

istatimu leidžiamuoj valdžia priklaus vėinu rūmū parlamėntou, vadėnamam Riigikogo. Anam īr 101 narīs. Parlamėnt narē renkamė keturiū metū kadencėjē.

Aukščiausis teismo īr Riigikohus, katram īr 17 teisieju su parlamėnt ligi givuos galvuos skėramo pirmininko.

[taisyti] Geografėjė

Estėjė īr miškinga šales, mėškā dėng apie 30% šalėis terituorėjes. Klimats - vėdutinis driegnos. Dėdžiausis ežers - Peipus. Ėlgiaus up - Emajuogis, katruos ilgis 218 km. Estėje priklaus i kelets šalėp esunčiū salū, iš katrū dėdliaus - Sarema. Aukščiaus vėita - Munamiag kalns (318m.)

[taisyti] Demografėjė

Estėjes statistikas duomenim, 2000 metū kuov 31 dėin Estėjes tautėn giventuoju sudietes bov:

  • 67,9 % estā
  • 25,6 % rusā
  • 2,1 % ukrainietē
  • 1,26 % baltarosē
  • 0,86 % suomē
  • totuorē, latvē, lėnkā, žīdā i lietovē - pu mažiau nego 0,2%.

Šalie gīven nemažā žmoniū katrėi tor Rusėjes pilietīb.

[taisyti] Religėjė

Religiingu gīventuoju dales nier dėdėl. Dėdžiou estu dales neprklaus juokē konfesėjē. Apie 32% gīventuojū priskėr sav tam tėkra konfesėjē.

Daugiausia iš anū īr evangelikā-liuteruonā.