Estėjė
Straipsnis iš Wikipedia.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstībėnė kalba | Estū | ||||
Suostėnė | Talins | ||||
Dėdliausis miests | Talins | ||||
Valstībės vaduovā | Tomas Hendrikas Ilvesas
Prezidentas
Andrus Ansip
Premjeras
|
||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
45 226 km² (129) 4,56% / nėra duomenų |
||||
Givėntuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
1 324 333 (147) 29,28 žm./km² (140) |
||||
BVP - Ėš vėsa - BVP givėntuojou |
2005 (progn.) 21,92 mlrd. $ (106) 16 400 $ (43) |
||||
Valiota | Estijos krona | ||||
Laika jousta - Vasaras laiks |
UTC +2 UTC +3 |
||||
Liousoms Paskelbta
Pripažinta TSRS okupacija Atgauta |
nuo Rusijos 1918 vasario 24 1920 vasario 2 1940 birželio 16 1991 rugpjūčio 20 |
||||
Valstībėnis himnos | Estijos himnos | ||||
Interneta kuods | .EE | ||||
Šalėis tel. kuods | 372 |
Estėjes respublika īr nedėdėl šales Šiaures ritū Europuo, katra rėbuojas su Baltėjes jūra, Latvėjė i Rusėjė. Bėndruos sausumuos sėinū ilgis - 633 km.
Turinys |
[taisyti] Istuorėjė
Estėjė jau XII omžiou bov vadėnama estu gentėis apgivendinta terituorėj, katro sudar 8 žemes. Krīžiaus žīgiū Pabaltie pasekuo Estėj bov padalinta. Pietėn Estėj iej i livonėjes ordin, o šiaurėn Estėj lig 1346 metū priklaus Danėjē. katra pu estu sukėlėm perdav ano Teutuonu ordinou. vėliau Estėjė priklaus Lėnkėjes-Lietuvuos respublikā, Rusėjes imperėjē.
1918 metū vasar 24 dėin Estėjė paskelb sau nepriklausomīb. Prasidiejos ontrajam pasaulėniam karou Estėjė bov okupouta TSRS i išbov anuos sudėtie lig pat 1991 metū.
[taisyti] Politėn sistema
Estėjė īr konstitucėn demokratėjė, su vėinū rūmū parlament renkamo prezidėnto. Prezidėnt 5 metū kadencėjē renk parlamėnts 2/3 daugoma. Pagrėndėn prezidėnt funkcėj - premjierministr paskėrėms, katrū tvėrtėn parlamėnts.
Istatimū vīkdomoj valdž sudar premjierministros i 14 ministrū.
istatimu leidžiamuoj valdžia priklaus vėinu rūmū parlamėntou, vadėnamam Riigikogo. Anam īr 101 narīs. Parlamėnt narē renkamė keturiū metū kadencėjē.
Aukščiausis teismo īr Riigikohus, katram īr 17 teisieju su parlamėnt ligi givuos galvuos skėramo pirmininko.
[taisyti] Geografėjė
Estėjė īr miškinga šales, mėškā dėng apie 30% šalėis terituorėjes. Klimats - vėdutinis driegnos. Dėdžiausis ežers - Peipus. Ėlgiaus up - Emajuogis, katruos ilgis 218 km. Estėje priklaus i kelets šalėp esunčiū salū, iš katrū dėdliaus - Sarema. Aukščiaus vėita - Munamiag kalns (318m.)
[taisyti] Demografėjė
Estėjes statistikas duomenim, 2000 metū kuov 31 dėin Estėjes tautėn giventuoju sudietes bov:
- 67,9 % estā
- 25,6 % rusā
- 2,1 % ukrainietē
- 1,26 % baltarosē
- 0,86 % suomē
- totuorē, latvē, lėnkā, žīdā i lietovē - pu mažiau nego 0,2%.
Šalie gīven nemažā žmoniū katrėi tor Rusėjes pilietīb.
[taisyti] Religėjė
Religiingu gīventuoju dales nier dėdėl. Dėdžiou estu dales neprklaus juokē konfesėjē. Apie 32% gīventuojū priskėr sav tam tėkra konfesėjē.
Daugiausia iš anū īr evangelikā-liuteruonā.