Latvėjė
Straipsnis iš Wikipedia.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstībėnė kalba | Latvių | ||||
Suostėnė | Rīga | ||||
Dėdliausis miests | Rīga | ||||
Valstībės vaduovā | Vaira Vykė-Freiberga (Vaira Vīķe-Freiberga) Prezidentė
Aigars KalvītisPremjiers
|
||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
64 589 km² (121) 1,5% |
||||
Givėntuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
2 274 735 (138) 35,22 žm./km² (135) |
||||
BVP - Ėš vėsa - BVP givėntuojou |
2004 (progn.) 10,47 mlrd. € (93) 4 547 € (52) |
||||
Valiota | Lãts | ||||
Laika jousta - Vasaras laiks |
UTC +2 UTC +3 |
||||
Liousoms Paskelbta
Pripažinta TSRS okupacėja Atkorta Pripažinta |
No Rosėjos imperėja {{{nepriklausomybėsDatos}}} |
||||
Valstībėnis himnos | Latvijos himnos | ||||
Interneta kuods | .lv | ||||
Šalėis tel. kuods | 371 |
Latvėjes respublika (Lãtvija) - yr šales Europuo, šiaures rytus. Latvėj rėbuojas su Estėjė, Lietova, Baltarusėjė i Rusėje, Latvėj tep pat yr Baltėjes jūras ritinie pakrantie. Suostine īr Rīga.
Latvėjes respublika nu 2003 metū gegožes pėrmuos dėinuos yr Europas Sajunguos narie.
Turinys |
[taisyti] Nacionalėne simbole
Latvėjes nacionalėne simbole yr baltuoj kėlie, dvėtašk buorož, baltuoj ramon, oužuols i lėipa.
[taisyti] Trumpa istuorėj
Pasibaigos XIII omžiaus baltu kovuoms su vuokėtes, dabartėn Latvėjes terituorėj, patek tarp pinkiu feodaliniu valstibieliu, katruos sudar Livuonėjes konfederacėj(da bov vadėnama Livuonėjes ordino). 1561 metas Latvėjes Vėdžem i Latgala bov prijungtas pri LDK, o Kuršos, Žiemgala i Siela bov sujungtė i Kurš kunigaikštyst. Nu 1569 tap Abijū tautū respublikas vasalė. 1629 metas Vėdžem i Ryga atitek Švedėje, o 1721 metas Rusėje. 1772 metas pri Rusėjes imperėjes bov prijungta Latgala, o 1975 metas Kurš kunigaikštyst.
Vokietėje kapitoliavos pėrmama pasaulėnem karė i tebvykstont pilietėnem karou Rusijuo, Latvėj 1918 mū lapkrėt 18 dėin paskelb sav nepriklausomyb. XX omžiaus tretiam i ketvėrtam dešimtmečius, Latvėj bov demokratėška respublika. Bet vėliau isivyrav Karl Ulman autoritarinis rėžėms. 1940 metas lėipas 17 dėin baigies pėrmasis nepriklausomybes perijuods.
Ontr pasaulėn kar meto Latvėj bov trumpa okupuota Vokietėjes, o vėliau iki pat 1991 metū rugpjūt 21 dėinuos Latvėj priklaus TSRS.
[taisyti] Politėn sistema
latvijuo yr parlamentėn demokratėj. 100 vėitu torėnt Seim (Saeima) nare yr išrenkamė pėr vėsuotinius rinkėmus. Kadencėj trunk tris metus. Prezidėnt renk parlamėnts paprasta balsū daugoma ketverim metam. Prezidėnts gal sav pareiguos būt daugeuse do kartus. Uns paskėr premjier, katras formoun viriausyb.
Dabartėnem Latvėjes seimė daugeuse mandatū tor "Naujėsis laiks" (24) i Liaudes partėj (20).
[taisyti] Georafėj
Latvėjes pluots yr 64 000 kvadratiniu kiluometru. Baltėjes krant ilgis yr 5000 km.
Aukščiause vėita yr Gaizėn kalns (311m), žemiause vėita yr jūras lygie.
Ėlgeus Latvėjes op yr Daugova, Latvijuo tek 357 iš 1020 km.
Latvėjes suostėn yr Ryga (815000 gyventuoju). Kėtė dėdesnė mietsa yr Daugpilis, Lėipuoja, Jelgava, Jūrmala, Vėntspilis i Rėzekn.
Svarbeusė Latvėjes uosta yr Ventspilis, Ryga i Lėipuoja.
[taisyti] Etnėnes grupes
latvijuo yr 2,4 mln gyventuoju. Iš anū 57% yr latve, 30% rusa, 4% guda, 2,8% ukrainiete, 2,5% lėnku, 1,4% lietuviu i 2.3% yr kėtū tautybiu žmuoniu.
[taisyti] Kėta informacėj
- Oficiali kalba: latviu. Laba paplėtus da yr rusu kalba.
- 99% Latvėjes gyventuoju yr raštingė.
- 55 pruocėnta žmoniū yr liuteruona, 24 pruocėnta Romas katalėka, 9 pruocėnta stačetėke, 12 pruocėntu gyventuoju išpažyst kėtuokes religijes.
- Latvėjes valiuta yr lats
- Latvėjes internet kuods yr .lv