Aleksandros Stulginskis

Straipsnis iš Wikipedia.

Aleksandros Stulginskis (lt: Aleksandras Stulginskis. 1885-1969) - Lietuvuos tarpukar politinis veikies. Ontrasis Lietuvuos prezidėnts.


[taisyti] Biografėj

Gėm 1885 metas vasar 26 dėin Kutaliu kaimė. Bov 12 vaks šeimuo.

Muokies Kaltinienu liaudes mokykluo, metus dėrb Kaltinienu valsčiaus raštininks padėjiujuo. 1904 metas baig Lėipuojas gimnazėjes ketores klases, o 1908 metas baig Žemaičiu konėgū seminarėj Kaunė.metus tuobolėnuos Insbruk universitet teoluogėjes filosuofėjes fakultetė. Atsisak išventėnėm i konėgus. Muokės Hales universitet žemes ūk institotė, kurį baig 1913 metas.

Baiges muokslus gryž i Lietov i bov paskėrts Trakū apskritėis Alytaus rajuonėnio agruonomo.

Pėrmuoj pasaulėn kar metas bov Lietuviu draugėjes nukentiejosėm nu kar šelp vėins iš vaduovu Vilniou. Diest gamtuos muokslus lietuviu gimnazijuo, vadovav Lietuviu pedaguogėnems kursams. Bov Vilniaus daržū steigies.

1917 metas rugsiej 18-22 dėinuom dalyvav Lietuviu konferencijuo Vilniou. Išrinkts i Lietuvuos taryb. 1918 metū vasar 16 dėin pasiraš Lietuvuos nepriklausomybes akt. Vadovav valstybes tarybas tremtiniū i belaisviu gražėnėm komisėje.

II M. Sleževičiaus ministru kabinetė bov ministros be portfel.

III P. Dovydait Minisru kabinėte ministr pirminink pavaduotuos, vėdaus reikalū, maitėnėm i viešūju darbū ministros.

IV M. Sleževičiaus Ministru kabinetė ej žemes ūk i valstybes tūrtu ministr pareigas/

1919 metū vėins Ūk bank steigieju.

Steigiamuoj seim narys, pirmininks i einas prezidėnt pareigas.

I Seims anū išrink Lietuvuos Respublikas prezidėnto, tuoms pat pareiguoms perinkts II Seimė. III Sėimė bov anuo pirmininks.

1927 metas pasitrauk iš politėn gyvenėm, tvark sav ūk jokūbav dvarė. 1926-1941 metas bov P. Dogel gamybėn ūk vedies, kooperatyvu "Lietukis", "Linas" tarybu narys.

1941 metas bėržel 13 dėin tarybu valdžios suimts i ištrėmts i krasnojarsk krašt rešiotu sruot.

1952 metas bov nuteists kaliet 25 metus, bet pu 2 metū paleists. Dėrb Komisėjes autonominie respublikuo sandėlininko i komandanto Kvitkevos mėškū pramuones ūkie, agronomo Pezmag tarybėnem ūkie. 1956 metas gryž i Lietov i dėrb vyresnioujo muokslėnio bendradarbio Vytienu sodininkystes daržininkystes bandymu stotie 1957-1959 metas.

Vėins Lietuviu krikščioniu demokratu partėjes steigieju, anuos CK pirmininks, Ūkininku sajunguos steigies i pirmininks.

redagav "Viensied", "Ūkininks".

Mėr 1969 metas rugsiej 22 dėin Kaunė.