Jonas Boruta
Straipsnis iš Wikipedia.
Jonas Boruta (Juons Buoruta, gėm 1944 metas spal 11 dėin Kaunė) - Telšiū vyskops.
[taisyti] Biografėj
1962 metas baiges Kaun 13 vėdorėn mokykl būsėmasis vyskops mėgėn stuot i Kaun tarpdiecezėn konėgū seminarėj, bet dėl Sovietū valdžia nepageidaujamas kilmies nebov priimts. Tas pates metas istuoj i Vilniaus Universitet fizikas i matematikas fakultet. 1970 baig Vilniaus Universitet. Dėrb Lietuvuos muokslu akademėjes Fizikas institutė. 1982 metas pagyn disertacėj bet pažimiejėms katras liodėj apie fizikas-matematikas muokslu kandidat laipsn suteikėm toukart nebov išdouts. 1992 metas Lietuvuos Muokslu taryba šio disertacėj nostrifikav suteikdama J. Buoruta gamtuos muokslu daktar laipsn.
1975 metas pradiej studijout teologėj puogrindinie konėgū seminarijuo. 1981 - puogrėnd novicijat Lietuvuos jėzuitu provincijuo. 1982-08-05 Skaistgirie slapta išventints konėgo. 1983-1989 metas bov "Lietuvuos Katalėku Bažnyčes Kronikas" vyr. redaktuotios. 1983-1989 metas tep pat bov vėins iš seserū vienuoliu teologėjes i katechetikas slaptūju kursu vaduovu. Nu 1991 metū diets Bažnyčes istuorėj Vilniaus Universitet istuorėjes fakultetė. Nu 1998 metū docėnts.
1989 metas paskėrts Vilniaus arkivyskupėjes komisėjes nario, neakivaizdėnes katechetu mokyklas pri Vytaut Didžiuoj Universitet Teologėjes fakultet Vilniaus skyriaus diestytuojo bei globiejo. 1996 metas paskėriams šiuo skyriaus direktuorio. 1989 metas paskėrts Lietuvuos jėzuitų provincėjes provincijolo.
1997 metas konsekrouts vyskopo i paskėrts Vilniaus arkivyskop augziliaro. Tas pates metas išrinkts Lietuvuos Vyskupū Konferencėjes generalėnio sekretuotio.
Nu 1997 m. yr Lietuvuos katalėku muokslu akademėjes (LKMA) pirmininks.
2002 metas saus 5 dėin puopiežios Juons Paulios II vyskop J. Buorut paskyr Telšiū vyskopo. Šias pareigas uns ein lig pat šiuol.