Žėdėkā

Straipsnis iš Wikipedia.

Židikai
Artėmiausias miests Mažeikē (22 km į R)
Savėvaldybė Mažėikiu rajuons
Senionėja Žėdėkū seniunėje
Gėventojų sk. (meta) 524 (2001 m.)
Švėnta Juona Krykštytuojė bažnyčė Žėdėkūs
Enlarge
Švėnta Juona Krykštytuojė bažnyčė Žėdėkūs
Žėdėkū Marėjes Pečkauskaites vėdorėn mokīkla
Enlarge
Žėdėkū Marėjes Pečkauskaites vėdorėn mokīkla
Pastats katramė īr Žėdėkū seniūnėjė i pašts
Enlarge
Pastats katramė īr Žėdėkū seniūnėjė i pašts

Žėdėkā īr kaimalis Mažeikiu rajuonė, 21 km. nu Mažeikiu i vakarus. Žėdėkā īr Žėdėku seniūnėjės cėntros, miestelie īr Šv. Juon Krikštytuoj bažnīčia, vėdorėn mokīkla.

[taisyti] Istuorėjė

Rašītinius šaltinius Žėdėkā pėrm kart pamėnavuotė XVI omžiou kumer Rasėiniū žem teism kningous nuruod vėituovie esont dvār i miestiel. 1568 metas Grūstes valsčiaus inventoriou aprašīts Žėdėkū miestālis, katruo valdas karto su dvaro Žigīmants Augusts dovanuojes J. J. Chodkevičiou. Mėslėjama ka Žėdėkā egzistav jau prieš Valakū reform, o matoujant valakus, kaims tik perkelts i kėt vėit. 1659 prie Žėdėkū ivīk mūšis tarp švedū i lietuviū kariuomeniū. Švedā sudegėna Žėdėkus, 1850 metās mėnėma parapėjėnė mokīkla, 1865 isteigta valdiuos pradėnė mokīkla, Nu XIX om. vid. iki 1950 m Žėdėkā bova valsčiaus cėntros.

Nu 1915 metu Žėdėkūs givena Marėjė Pečkauskaitė - Šatrėjės Ragana, ana Žėdėkūs parašė geriausius sava kūrėnius, mokėna vākus, i vėsū bova mīlėma, ana čė givena lig pat smertėis 1930 metas.

Tarpokar metas, kumet Lietova bov nepriklausuoma Žėdėkā bov didėlis i klestos miests. Čė bov valsčios, pašt i policėjes īstaigas, keturiū komplėktū pradžiuos muokīkla, sveikatas punkts su daktaro i felčerio, vaistėn, pavasarininkū bibliotėkel, parapėjes išlaikuoma vargšū prieglauda, rajuon agronoms, elektras jėgain, gatars, vėlnu karšīkla, kooperatīvs, keliuolėk kreutuviu, pėin nugrėibėm punkts, smolkaus kredit draugėja, žīdu liaudes banks, šauliū gaisrininkū komanda, Blaivībes draugėja.

Iš Žėdėkū īr kėlė: poets A. Bukonts, nepriklausomībes akt sėgnatars K. Inta, režisier L. Pocevičien, arkitekts i dailininks P. Šadausks, profesuorios V. Urbutis, ŠU docėntė L. Liukinevičienė, VPU docėntė I. Urbonienė, fotomeninks J. Strazdauskis i daugelio kėtū.

Demografėn raida tarp 1595 m. i 1979 m.
1595 m. 1614 m. 1690 m. 1833 m. 1880 m. 1897 m. 1923 m. 1959 m. 1970 m. 1979 m.

19 šeimū

46 šeimas 76 šeimas 432 780 1243 948 429 418 577


[taisyti] Arkitektūra

Miestielis īr unt kalnel, kor susikrižioun Mažėikiū, Seduos, Ilakiū i Pikeliū vieškelē.

Žėdėkū senuoj dales - urabanistikas paminklos; valstībes sauguoma: gatviū tinklos, aikštes plans. Miestel plan radialinis, pradiej formoutėis per Valakū reform, ka i susikluosčios gatvėn kaim galus suej daugiau pagrindiniu gatviū i praplatiejus kaim gatv tap aikštė. Plans iš esmies susidar iki XIX omžiaus pradžiuos. Pri aikštes īr nedėdėl klasicistėnes struktūras i romantizm arkitektūra būdingu formū bebuokšt bažnīčia - arkitektūras paminklos. Šalėp stuov varpėn. Urbanistikas paminkl terituorijuo vīraun XX omžiaus pėrmuos poses 1-2 aukštū pastatā, īr i XX omžiaus untruos poses statiniū, pastatītu pagal tipinius pruojėktus. Aikštie i gatvies rondas nemažā želdiniū.

[taisyti] Žėdėka dabā

Dabā Žėdėkūs īr 3 kreutovės, bažnīč', vaistėn', ambulatuorėj', gaisrėn', pašts, vėdorėn' mokīkla, degalėn', bibliuoteka, kultūras nomā, mozėkas mokīkla, M. Pečkauskaitės memorēlinis moziejos, stomatoluoginis kabiniets. Žėdėkūs given 536 giventuojē.