Latvėjė

Straipsnis iš Wikipedia.

Latvijas Republika
Latvijos vieliava Latvijos herbs
(Detaliau) (Detaliau)
Latvėjė žemielapie
Valstībėnė kalba Latvių
Suostėnė Rīga
Dėdliausis miests Rīga
Valstībės vaduovā Vaira Vykė-Freiberga
(Vaira Vīķe-Freiberga)
Prezidentė
Aigars Kalvītis
Premjiers
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
64 589 km² (121)
1,5%
Givėntuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
2 274 735 (138)
35,22 žm./km² (135)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP givėntuojou
2004 (progn.)
10,47 mlrd. € (93)
4 547 € (52)
Valiota Lãts
Laika jousta
 - Vasaras laiks
UTC +2
UTC +3
Liousoms
Paskelbta
Pripažinta
TSRS okupacėja
Atkorta
Pripažinta
No Rosėjos imperėja
{{{nepriklausomybėsDatos}}}
Valstībėnis himnos Latvijos himnos
Interneta kuods .lv
Šalėis tel. kuods 371
Vėntspilis. Livuonėjės ordėna pėlis, pabūdavuota 1290 metās
Enlarge
Vėntspilis. Livuonėjės ordėna pėlis, pabūdavuota 1290 metās

Latvėjes respublika (Lãtvija) - yr šales Europuo, šiaures rytus. Latvėj rėbuojas su Estėjė, Lietova, Baltarusėjė i Rusėje, Latvėj tep pat yr Baltėjes jūras ritinie pakrantie. Suostine īr Rīga.

Latvėjes respublika nu 2003 metū gegožes pėrmuos dėinuos yr Europas Sajunguos narie.


Turinys

[taisyti] Nacionalėne simbole

Latvėjes nacionalėne simbole yr baltuoj kėlie, dvėtašk buorož, baltuoj ramon, oužuols i lėipa.


[taisyti] Trumpa istuorėj

Pasibaigos XIII omžiaus baltu kovuoms su vuokėtes, dabartėn Latvėjes terituorėj, patek tarp pinkiu feodaliniu valstibieliu, katruos sudar Livuonėjes konfederacėj(da bov vadėnama Livuonėjes ordino). 1561 metas Latvėjes Vėdžem i Latgala bov prijungtas pri LDK, o Kuršos, Žiemgala i Siela bov sujungtė i Kurš kunigaikštyst. Nu 1569 tap Abijū tautū respublikas vasalė. 1629 metas Vėdžem i Ryga atitek Švedėje, o 1721 metas Rusėje. 1772 metas pri Rusėjes imperėjes bov prijungta Latgala, o 1975 metas Kurš kunigaikštyst.

Vokietėje kapitoliavos pėrmama pasaulėnem karė i tebvykstont pilietėnem karou Rusijuo, Latvėj 1918 mū lapkrėt 18 dėin paskelb sav nepriklausomyb. XX omžiaus tretiam i ketvėrtam dešimtmečius, Latvėj bov demokratėška respublika. Bet vėliau isivyrav Karl Ulman autoritarinis rėžėms. 1940 metas lėipas 17 dėin baigies pėrmasis nepriklausomybes perijuods.

Ontr pasaulėn kar meto Latvėj bov trumpa okupuota Vokietėjes, o vėliau iki pat 1991 metū rugpjūt 21 dėinuos Latvėj priklaus TSRS.


[taisyti] Politėn sistema

latvijuo yr parlamentėn demokratėj. 100 vėitu torėnt Seim (Saeima) nare yr išrenkamė pėr vėsuotinius rinkėmus. Kadencėj trunk tris metus. Prezidėnt renk parlamėnts paprasta balsū daugoma ketverim metam. Prezidėnts gal sav pareiguos būt daugeuse do kartus. Uns paskėr premjier, katras formoun viriausyb.

Dabartėnem Latvėjes seimė daugeuse mandatū tor "Naujėsis laiks" (24) i Liaudes partėj (20).


[taisyti] Georafėj

Latvėjes pluots yr 64 000 kvadratiniu kiluometru. Baltėjes krant ilgis yr 5000 km.

Aukščiause vėita yr Gaizėn kalns (311m), žemiause vėita yr jūras lygie.

Ėlgeus Latvėjes op yr Daugova, Latvijuo tek 357 iš 1020 km.

Latvėjes suostėn yr Ryga (815000 gyventuoju). Kėtė dėdesnė mietsa yr Daugpilis, Lėipuoja, Jelgava, Jūrmala, Vėntspilis i Rėzekn.

Svarbeusė Latvėjes uosta yr Ventspilis, Ryga i Lėipuoja.


[taisyti] Etnėnes grupes

latvijuo yr 2,4 mln gyventuoju. Iš anū 57% yr latve, 30% rusa, 4% guda, 2,8% ukrainiete, 2,5% lėnku, 1,4% lietuviu i 2.3% yr kėtū tautybiu žmuoniu.


[taisyti] Kėta informacėj

  • Oficiali kalba: latviu. Laba paplėtus da yr rusu kalba.
  • 99% Latvėjes gyventuoju yr raštingė.
  • 55 pruocėnta žmoniū yr liuteruona, 24 pruocėnta Romas katalėka, 9 pruocėnta stačetėke, 12 pruocėntu gyventuoju išpažyst kėtuokes religijes.
  • Latvėjes valiuta yr lats
  • Latvėjes internet kuods yr .lv