Benedikts XVI

Straipsnis iš Wikipedia.

Benedikts XVI
Enlarge
Benedikts XVI

Benedict XVI (Benedikts XVI, gėm 1927 metas balond 16 dėin) - 265-asis Katalėku Bažnyčes vaduovs. Puopiežios. Vuokietiu kilmies. Tėkruoj pavardie Jozefs Ratcingeris (Joseph Ratzinger). Nu 2005 metū balond 24 dėinuos oficiale ein puopėžiaus pareigas.Benedikts XVI yr atvira pasisakis priš homoseksualizmus, tos pačiuos lyties santuoks, eutanazijas, abuortus, kluonavimus, priezervatyvus bei moteris kuoniges.


[taisyti] Trumpa biografėj

Būsėmasis puopiežios gėm Marktl prie In upes miestelie. Anuo tievs bov policėjes karininks. 1937 metas uns bov priversts atsistatydint i kelis kartus kraustytėis iš vėitas i vėit dėl priešėšku naciams pažiuru.

1941 metas J. Ratcingeris istuoj i Hitler jaunėm organizacėj (tai bov privaluoma pagal istatymus), bet uns nebov entuziastings karys. 1943 metas Jozefs i prielėktovėnes ginybas dalinius, vėliau bov išsiūsts i piestininku apmuokimus, o galiause paskėrts tarnaut pri Vėngrėjes sėinas, prieštankėnes ginybas daliniūs.

Bov pervests atgal i Bavarėj, būsėmasis Katalėku bažnyčias vaduovs dezertyrav kelias dėinas priš vuokiečiu kapituliacėj. grįžes nomėi uns bov 6 savaites laikuoms belaisviu stovykluo dlėtuo ka vilkiej vuokiečiu uniform.

Pu kar uns su bruolio Georgo įstuoj i konėgu seminarėj. 1951 metas bėržel 29 dėin abod bov įšventintė i konėgus. 1957 metas gav teoluogėjes daktar laipsn, o 1958 metas tap Freizing koledž diestytuojo. Nu 1959 iki 1963 metu diest Bonas universitet. Vėliau diest Miunster universitetė.

Ontram Vatikan susirinkėmė J. Ratzingeris bov pagrindinis teologėjes eksperts. 1977 metas tap Miunchen arkivyskopo. 1981 metas puopiežios juons Paulios II paskyr būsėmuj sav įpėdin prefekto.

1989 metas kardinols Jozefs Aluizas Ratcingeris Miunchene buva apdovanots humorista Karla Valentina varda pavadintu ourdinu.