Mažeikē
Straipsnis iš Wikipedia.
Mažeikē | |
---|---|
![]() ![]() |
|
Valstībė: | Lėtuva |
Savėvaldībė: | Mažeikių rajono savivaldybė |
Giventuojē (2006): | 40 925 |
Mažeikē - vėins eš didliausiu miestū Žemaitėjuo, Telšiū apskritie, pri Vėntuos ōpės, 5 km i pėitūs no Latvėjės sėinas; rajuonā i senionėjės cėntros. Mieston kērt dvė gelžkėlė lėnėjės - Šiaulē-Lėipuojė ī atšaka ė Rīga, i do respublėkėnės reikšmies kelē: Tauragiė - Venspilius i Šeulē - Skouds.
2005 m. Mažėikiūs gīvena 41389 gyventuojē.
Turinys |
[taisyti] Istuorėjė
Mažėikiu vards pėrma karta paminavuots XIII a. XIV a. šaltiniūs nuruodama, ka Livuonėjės kariuomenė pasėikė Mažeikas dvara. Musēt, ta Mažeikas žemė i davė pradė Mažeikiams. Arkeuoluogā tvėrtėna, ka Mažėikiu apylinkies jau žmuonės gyvena IX-XI a. Ligi XVII a. Mažeikē rašītiniūs šaltiniūs nebepaminavuotė, bet tā nieka i nesaka ka anū i nebova. 1661 m. Vėikšniū seniūnėjės enventouriou jau paminavuots nedidielis Mažeikiu kaimielis, katrame bova tiktās posė valaka žemės i 6 žmuonės. Myslėjama, ka tuoks mažus gyventuoju skaičius galiejė būtė dėl tuo, ka per 1655-1660 metū kara su Švedėje Žemaitėjė neteka api ketvitadali vėsū sava gyventuoju. Paskiau Mažėikiu krašta palietė i 1708-1711 metū mars. 1728 metās tuos patiuos seniūnėjės envenouriou jau surašytas kėtas žmuoniu pavardės. Dar po dešimtėis metū, 1738 m., jau paminavuota 12 gyventuoju pavardžiū. Rēk myslėtė, ka nu tou meta gyventuoju skaičius po biški pradiejė didietė. 1775 m. bova 12, o 1789 m. - 13 kėimū, katrėj bova vadėnami dūmās. XVIII a. Mažeikē priklausė Vėikšniū dvarou, katram turiejė doutė duoklė i dėrbtė kėtus darbus. 1821 m. Mažėikiūs bova 15 kėimū i 130 gyventuoju, 1866 m. - 17 kėimū su 260 gyventuoju.
Mažėikē smarkē pradiejė pliestėis i daugietė gyventuoju ka 1869 m. bova pradiets tėistė gelžkėlis ėš Vilniaus i Lėipuojė par Mažeikiūs. 1871 m. ta gelžkelė linėjė atidaryta, o Mažėikiūs pabūdavuota nedėdėlė stuotis. Tūjaus ėš Mažėikiu bova pradieta tėistė i kėta linėjė - ī Rīga. Tuos gelžkėlė šakuos atidarīms ivyka 1873 m. Ka tuos labā svarbės gelžkėlė šakas pradieje pėlna punkcionoutė, Mažėikiūs tada pastatė mūrėnė gelžeklė stuoti, katra išlėka ligi šiū dėinū. Čė pat bova atidarīts pašts i telegraps. Paskiau pri pat stuotėis bova išdalinta žemė, katruo īsikūrė verslininkā i prekībininkā. Api 1887 m. Mažėikiūs atidaryta vaistėnė. Ėš vėsa 1893 m. jau bova 13 krautuviu i 5 smūklės. Čė pat susipormava i permuosės Mažėikiu gatvės - Stotėis i Didžiuoji, katruos 1895 pradietas grīstė akmenās. 1899 m. Mažėikiu gelžkelė stuotis bova pavadinta Muravjuovu.
Smarkē išsiplietus prekybā, Mažėikiūs pradieje apsigyventė latvē, žydā, rusā. Čė anėj pradiejė kortė sava kriautuvės, malduos nomus. 1893 m. pradieta statytė rusu cerkvė, katra pašvėntinta 1894 m. lapkrėtė 25 dėina. Da po keliū metū pradiejė veiktė žydu sinaguoga i liuteruonu bažnyčė. Pirmuoji katalėkų bažnyčė pabudavuota i pašvėntinta 1905 metās.
Mažėikiūs 1895 metās pabūdavuota ontriniu žaliavū īmuonė, api 1897 m. pradiejė veiktė kavuos i degtuku pabrikelē. 1902 metās bova plītinė, poudu dėrbtovės, moila, saldainiu, skarduos īmuonės. 1905 metās atidaryts kningīns.
Neramus Mažėikiūs bova 1905-1907 metū laiks. Pradiejė kėltė maištā, žmuonės pradiejė reikalautė, ka būto sutrumpints darba laiks krautuviu pardaviejams, bova kovuojama prīš cara priespauia. Tou laiko carėnė Rusėjė i Mažėikius atsiuntė kazuokus, katrėj čė kratė i moša žmuonės. 1906 m. pri Mažėikiu bova statuoms tėlts par Vėnta, čė pradiejė streikoutė dėrbantėjē, katrėj reikalava padidintė darba užmuokiesti.
1915 m. gegužiės mėn. vuokitiu kariumene ižėngė i Mažėikius. Netrukus ana iš čė turiejė išsikraustītė, nes miestielu užiemė rusu kariuomenė. Po gera mienese vykusiu kuovu vokietiu kriuomenė viel isitvėrtėna Mažėikiūs. Ana cerkvinie muokykluo irengė liguoninė, o tep pat atidare i vuokėška pradiuos muokykla, du kalijimus. 1915 metās Mažėikiūs pradiejė veikte i vokietiu karo lauka teismā. Ož nepaklūsnoma bova sušaudyta 60 žmoniū. Anū atmėnėmou bova pastatys paminklos, o šalėp einontė gatvė pavadinta Konkiniū gatvė.
1919 metū pradiuo vokietiu kariuomėnė pasitraukė ėš Mažėikiu, o užiemė Raudonuoji armėjė. Da Mažėikius bova užiemē bermontininkā, bet anėj greitā bova išvarītė. Paskelbus Nepriklausuomybė i Mažėikius ėš Seduos periskielė admėnėstracėjė, prasidiejė atstatīma darbā, miestou vėituo Muravjuova sugražints Mažėikiu vards.
Mažėikiūs 1922 m. pradiejė veiktė liguoninė, katra teturiejė tiktās 30 luovu. Daktara Vlada Borbas pastanguoms 1938 metās pastayta nauji 100 luovu liguoninė, katruos pastats īr išlėkės ligi šiū dėinū.
[taisyti] Religinės bendruomėnės
Pati pėrmuoji religinė bendruomėnė Mažėikiūs, katra pabūdavuojė sava malduos nomūs, bova stačētikē. 1893 m. anėi pradiejė statytė cerkvė, katra bova 1894 m. pašvėntinta. Iki 1900 m. Mažėikiūs bova pabūdavuota i žydū sinaguoga. Tū gyventuojū bova nemažā: 1897 m. - 435 žydā, 1903 m. 310 stačetikiu, api 40 sėntikiu. Api 1900 m. evangelikā tap pat bova atsidarė sava laikėna bažnyčė. 1909 m. vėituo laikėnuos pabūdavuojė naujė mūrėnė liuteruonu bažnyčė. 2005 m. Mažėikiūs pastatyta ontruoji katalėku bažnyčė - Šv.Prancėškaus Asyžiečė.
Ėlga laika kalatėkėškas bažnyčės Mažėikiūs nebova. Vėitas gyventuojē religinius reikalus turiejė atlėktė Vėikšniūs, Tirkšliūs a Leckavuo. Pažangiuojė visuomenė pradieje rekalautė ka bažnyčė būto pastatyta i Mažėikiūs. 1904 m. bova gauts lėidėms privateme nome irėngtė ne bažnyčė, vuo kuoplyčė. Mažėikiū bėndruomenė greitā tamė nomė padėdėna patalpas, o 1906 m. i perstatė. Bova kalbama, ka vėituo kepyklas atsirada bažnyčė. Tūjaus i Mažėikius bova paskėrts i konėgs Prancėškus Meškausks. 1906 m. spalė 8 dėina Mažėikiu bažnyčė pašvėntinta.
Švč. Jėzaus bažnyčė, past. 1935 m. |
Šv.Prancėškaus Asyžiečė bažnyčė, past. 2005 m. |
[taisyti] Mažėikiu muokyklas
Ka Mažėikē tapa svarbė gelžkeliu sosikėrtėma vėita, čė pradiejė apsigīventė ėš kėtū kraštū atvykėlē, katrėj nežinuoje vėitas kalbuos i paprotiū. Anėms prireikė ne tik malduos nomū, vo i muoklyklu. Jau 1896 m. Mažėikiūs pradiejė veiktė cerkvėnė muokykla, katruo ėš pradiū bova api 60 muokiniū. Tuos muokyklas muokinē mokėnuos gėiduotė religinės gėismės, bova diestuoma tikyba, skaitėms, rašīms, aritmėtika. Ta muokykla Mažėikiūs išsėlaikė ligi 1915 metū. Tap pat 1903 m. Mažėikiū pradieje veiktė i gelžkelė muokykla, katruo bova mokėnami tik gelžkelietiu vakā.
1907 metās vėitas gyventuoje pradiejė valdžiuos reikalautė, ka būto atidarīta i lietovėška muokykla, katra pradiejė veiktė tiktās 1911 metās. Mažėikiūs tou metu bova laba aktyvi katalėkėška "Saulės" švietėma dragėjė, katrā vaduovavo ku tik isteigtuos parapėjės konėgs P.Meškausks. Tuos draugėjės vėins eš uždaviniū bova - atidarytė muokykla. 1908 metās kap tik ana i atidarė bibliuoteka vo tep pat i muokykla. Pėrmasis "Saulės" muokykla muokytuos bova Aduoms Juodelė. 1910 m. tuo muokykla jau lonkė 120 muokiniū, dėrba do muokytuojē. Prasidiejus pėrmam pasauliniam karou, muokīkla bova uždarīta, bet 1915 metās viel pradiejė veiktė.
Be šiū muokyklū Mažėikiūs 1911 metās atidaryta privati keturklasė prekybas muokykla, katra priklausė latvē L.Markevičienē. Muokykluo bova mokėnama rusėška. 1914 m. tou muokykluo mokėnuos 217 muokiniū. Par Pėrmūji pasaulėni kara bova uždaryta.
Dabā Mažėikiūs veik šiuos muokyklas i kėtas švietėma īstaigas:
- Merkelė Račkauskė gimnazėjė
- Gabėjės gimnazėjė
- Suodu vėdorėnė muokīkla
- "Jaunystės" vėdorėnė muokīkla
- "Vėntuos" vėdorėnė muokīkla
- Pavasarė vėdorėnė muokīkla
- Kalnienu vėdorėnė muokīkla
- Senamiestė pagrėndėnė muokīkla
- Kazimiera Jagmėna pradėnė muokīkla
- "Ateitėis" pradėnė muokīkla
- "Vyture" pradėnė muokīkla
- "Žiburelė" pradėnė muokīkla
- Muokīkla-daržielis "Kregždutė"
- Muzikas muokīkla
- Sporta muokīkla
- Dailė muokīkla
- Kuoregrapėjės muokīkla
- Muokslėiviu nomā
- Jaunūjū gamtininku stuotės
- Muokslėiviu tėkninės kūrybas nomā
i da 9 luopšelē-darželē.